zenklas.jpg

 
LT

AKUPUNKTŪRA – GYDYMAS BE VAISTŲ

Akupunktūra – kas tai ?
Akupunktūra – tai labai senas, atsiradęs Kinijoje prieš kelis tūkstančius metų, labai efektyvus gydymo būdas. Į specifinius akupunktūrinius kūno paviršiuje išsidėsčiusius taškus yra įvedamos plonos adatos. Šiuo metu be specialių adatų akupunktūrinių taškų stimuliavimui naudojamos ir kitos priemonės: lazeris, elektropunktūra, infraraudonieji spinduliai, magnetai, metalo plokštelių aplikacijos, taškinis masažas.

Ar akupunktūra yra taikoma kitose šalyse?
Europą akupunktūra pasiekė XVI amžiuje, tačiau paplito tik XIX–XX amžiuje. Ji yra pripažįstama ir plačiai taikoma Vakarų Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Australijoje. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra sudariusi sąrašą ligų ir sindromų, kurių gydymui rekomenduojama akupunktūra.

Kokias ligas ir sindromus rekomenduojama gydyti, taikant akupunktūrą?
PSO sudarytas sąrašas ligų ir sindromų, kurių gydymui rekomenduojama akupunktūra:

Stuburo ir sąnarių ligos (stuburo osteochondrozė su įvairiomis jos išraiškomis – galvos, kaklo ir nugaros skausmais, galvos svaigimu, rankų tirpimu; sąnarių uždegimai, osteoartrozė, reumatoidinis poliartritas).

Nervų ligos
(neurozės, nemiga, vegetodistonija, migrena, radikulitai, neuritai, nervų paralyžiai, trišakio nervo ir tarpšonkaulinių nervų neuralgijos, insultų pasekmės, funkciniai raumenų trūkčiojimai, mikčiojimas).

Virškinimo sistemos ligos
(skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, gastritas, padidėjęs rūgštingumas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, dirglios žarnos sindromas, tulžies pūslės diskinezija).

Kvėpavimo sistemos ir LOR ligos
(lėtiniai ir užsitęsę bronchitai, bronchinė astma, alerginė ir vazomotorinė sloga, sinusitas, klausos nervo uždegimas).

Širdies ir kraujagyslių ligos
(stenokardijos, aterosklerozės ir hipertoninės ligos ankstyvos stadijos, venų uždegimai, žemas kraujo spaudimas, periferinių kraujagyslių spazmai, kojų šąlimas, Reno sindromas).

Endokrininės ligos
(skydliaukės susirgimai - lengvo laipsnio tireotoksikozė bei egzoftalmus; funkciniai kiaušidžių veiklos sutrikimai).

Urogenitalinės sistemos ligos
(klimakso reiškiniai, lytinių organų niežulys, premenstruacinis sindromas, lėtiniai kiaušidžių ir gimdos uždegimai, nevaisingumas dėl anovuliacinių ciklų, prostatitai, impotencija, šlapimo pūslės uždegimai, vaikų naktinis šlapinimasis).

Odos ligos
(alerginės odos ligos, neurodermitas, psoriazė, trofinės opos).

Kitos būklės
(lėtinio nuovargio sindromas, rūkymo metimo sindromai, stresas, imuninės sistemos nusilpimas, antigeno-antikūnio reakcijų sureguliavimas įvairių alergijų ir pseudoalerginių reakcijų metu, priklausomybės nuo vaistų ir alkoholio kontrolė).

Kokie akupunktūros privalumai, lyginant su tradicine Vakarų medicina?
Tai natūralus gydymo būdas, kurį galima derinti su kitomis gydymo priemonėmis. Veikiant akupunktūrinius taškus, yra stiprinamas organizmas, nesukeliant jokių nepageidaujamų reiškinių. Akupunktūra ypač naudinga alergiškiems ir negalintiems daug medikamentų vartoti žmonėms. Akupunktūra – tai gydymas be vaistų.

Koks akupunktūros veikimo principas?
Stimuliuojant akupunktūrinius taškus, dirginamos periferinės nervinės struktūros, generuojami papildomi elektriniai impulsai, kurie per refleksinius ryšius sukelia neuromediatorių išsiskyrimą. Neuromediatoriai veikia ląstelių receptorius ir keičia organizme vykstančių procesų aktyvumą.
Padirginus akupunktūrinį tašką, pasireiškia 3 tipų reakcijos:
Lokali reakcija pasireiškia kraujotakos, temperatūros ir metabolinių procesų pakitimu ir biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimu arti akupunktūros taško.
Segmentinė reakcija pasireiškia kaip atsakas dirgikliui iš stuburo į raumenis, vidaus organus, endokrinines liaukas bei kraujagysles.
Bendra organizmo reakcija apima smegenų žievę ir požievio struktūras, kurios per centrinę ir vegetacinę nervų sistemą reguliuoja gyvybinius procesus.
Dėl šių procesų pagerėja kraujotaka, pradeda normalizuotis kraujo biocheminiai rodikliai, hormonų ir biologiškai aktyvių medžiagų kiekis.
Todėl akupunktūra padeda gydant alergines ligas ir vegetacinius sutrikimus, mažina uždegimus, tinimą ir skausmą, atpalaiduoja spazmus, gerina mikrocirkuliaciją ir audinių regeneraciją, greitina žaizdų ir opų gijimą, mažina nervų sistemos dirglumą, normalizuoja angliavandenių ir riebalų apykaitą bei endokrininės sistemos darbą, reguliuoja apetitą ir skysčių išsiskyrimą.

Kada akupunktūra nėra taikoma?
Absoliučių kontraindikacijų akupunktūrai nėra, tačiau saugumo sumetimais geriau vengti šių būklių:
Nėštumas. Akupunktūra gali paskatinti gimdymą, todėl neturėtų būti atliekama nėščiosioms, nebent siekiama tam tikro terapinio poveikio, tačiau tai turi būti atliekama labai atsargiai. Stiprios manipuliacijos gali sukelti gimdos susitraukimus ir abortą. Gydymo tikslu akupunktūra gali būti taikoma, siekiant pagreitinti ir palengvinti gimdymą. Akupunktūra ir taškų šildymas pirmą nėštumo trimestrą nerekomenduojami lumbosakralinėje srityje ir pilvo apatinėje dalyje. Po trečio nėštumo mėnesio, kad nebūtų sukeltas priešlaikinis gimdymas, nerekomenduojama stimuliuoti viršutinės pilvo dalies, lumbosakralinės srities, aurikulinius taškus ir taškus, sukeliančius stiprius pojūčius.
Chirurginės ligos.
Piktybiniai navikai.
Adatų dūriai į naviką draudžiami, tačiau akupunktūra gali būti taikoma kaip papildoma priemonė, kartu su kitu gydymu, skausmo ar kitų simptomų, nepageidaujamų chemoterapijos ar radioterapijos reiškinių slopinimui, naudojama kaip galimybė pagerinti gyvenimo kokybę.
Kraujo krešėjimo sutrikimai. Netaikoma ligoniams su kraujo krešėjimo sutrikimais ar vartojantiems antikoaguliantus.

Akupunktūriniai taškai ir meridianai – kas tai?
Akupunktūrinis taškas – tai nedidelis plotelis odos ir paodės, turintis daug smulkių kraujagyslių ir nervų, daug receptorių ir puraus jungiamojo audinio, galinčio sukaupti daug biologiškai aktyvių medžiagų. Šie taškai pasižymi didesniu nei aplinkinė oda elektriniu laidumu, temperatūros skirtumu, registruojamu jautriais termometrais. Akupunktūriniai taškai išsidėstę kūno paviršiuje tam tikromis linijomis, vadinamomis meridianais arba kanalais. Yra plaučių, storojo žarnyno, skrandžio, kasos ir blužnies, širdies, plonojo žarnyno ir kiti meridianai. Plačiąja prasme meriadianas – tai ne vien akupuntūrinių taškų linija, bet ir vidaus organų sistema su tarpusavio ryšiais. Šiuos ryšius paaiškina tradicinės kinų medicinos dėsniai. Gydymo efektą nulemia teisingas taškų parinkimas, tikslus jų suradimas, optimalus taškų derinys ir tinkamiausio poveikio priemonės pritaikymas. Todėl konkretų gydymą gali parinkti tik gydytojas, įvertinęs ligonio bendrą sveikatos būklę, ligos trukmę ir eigą.

Ar akupunktūra gali padėti ne tik gydyti ligą, bet ir ją nustatyti?
Akupunktūriniai taškai turi didelę reikšmę diagnostikai. Jie pasižymi dideliu elektriniu laidumu ir maža varža, o sergant keičiasi jų reakcija į elektros srovę. Tuo remdamasis vokiečių mokslininkas R. Folis su bendradarbiais, daug metų tyrinėjęs ir gydęs elektropunktūra, sukūrė atskirą elektropunktūros šaką. Plačiau žiūrėti Elektropunktūrinė diagnostika R.Folio metodu.